Gražina

Vėjas kas kartą žiauriaus pučia, šąla;
Miglos ant žemės, o mėnuo padange
Per miglas bėgdams, tartum skraiste brangia.
Debesiais dengias, tai temsta, tai bąla,
Tarp rudens oro šalto, nevienodo.
Žemė lyg butas tamsusis išrodo 1 ,
Debesys rodos lyg judantis skliautas,
Mėnuo lyg langas tam skliaute išpjautas.
Rūmai, statyti ant kalno Naupilės 2 ,
Blizga palšai 3 prieš nakties akį švisą.
Šone, ant rėvo 4 , kur volas 5 pakilęs,
Kėpso šešėliai smiltynę aptiesę,