Ajudagas

Mėgstu ant Ajudago rymodams matyti,
Kaip putojančios bangos verpetais 1 puškuoja,
Bei sidabro vainikais juosia marių srytį,
Ir tarsi vaivorykštės aplinkui ratuoja,
Atsimuša į seklių 2 , sekliaus išblaškyti,
Lyg didžiažuvių būriai krantus atakuoja,
Paveldėtų sausumą, tečiaus 3 nuvaryti,
Vėl kiaukerus 4 , koralus ir perlus tebšluoja.
Jaunasis dainiau! Lygiai ir tavo širdyje
Kensmas 5 dažnai sujudin vėsulas grumzdingas,
Bet sveikamjam pakėlus bard’ną 6 7 įkvėpimo,
Anas be blėdies 8 žūva gelmėj užmiršimo,