Bachčisarajus naktį

Skirstosi iš džamijų 1 dievuotųjų 2 minia,
Izano aidas dingsta pavakarį tylų;
Paraudo susigėdus aušra nuo šviesylų 3 ,
Gaisus nakties karalius kopia į gūžynę 4 .
Jau žibintuvai žvykso po dangaus tuštynę;
Tarp jųjų plūkuriuoja vienas debesylų,
Kaip snaudžianti didžgulbė 5 po ežerą vylų 6 ,
Jos sparnai paauksuoti, krūtis sidabrinė.
Čia kipariso 7 ūksmės 8 ir menaro tįso,
Toliaus aplink granitų milžinai juoduoja,
Lyg šeitonai susėdę divone 9 Ebliso 10
Po tamsumos pamarške 11 ; kartais sužaibuoja