Kelias ties Čufut-Kalės

Pasimelsk, leisk pavadį, užsigrįžk, varguoli;
Čia jojikas arklio kojoms skiria savo protą 2 .
Bingus 3 arklys! Matai, kaip žvalgo skrodės 4 plotą?
Klaupia, kilst! Išsitiesęs davė ton-pus šuolį,
Ir kabo. — Nežiūrėk ten! Tenai vyzdžio 5 puolį
Neatmuš Al-Kairo 6 versmakė 7 giedrota;
Ir ranka ten nerodyk, ranka neplunksnota;
Ir minties ten neleiski, nes bedugnės guoly
Kaip inkaras iš valties metamas in gylę 8 ,
Perkūnu kris, bet marių gelmės niškakėjęs 9 ,
Vaitį apvers ir stačiai nugrumzdės į žiotis.
Mirza, aš dirstelėjau! Per pasaulio skylę