Marių tyla

Paviljono 1 kasnykas 2 vos krustels nuo vėjo,
Lėtai vandens skaisčioji kvėpuoja krūtinė:
Lyg svajojanti laimę jauna žieduotinė 3 ,
Pabunda atsidusti, vėl akis sudėjo.
Burės tarsi paparčiai, kad kovą laimėjo.
Snaudžia ant nuogų karčių 4 ; laivo apatinė
Palengvėl supas, lyg kad prikalta grandine;
Nurimo marininkai 5 , minia suklegėjo.
O mare! Tarp linksmųjų tavo sutvėrimų
Polipas 6 dugne miega, kada dangus graudžia,
O kad marė nurimsta, jis ilgžasčius skleidžia.
Mintie! Tavo gilybėj hidra 7 atminimų