Lietuvaitės

Veikėjai
Laikas — dabartis. Vieta — Karklinskų dvaras.
valgomajam kambaryje sėdi su mezginiu rankose
Na, tai šį kartą apsiėjo be audros. Senis nei nepajuto, nei nenumanė mūsų šutravimos 1 , mūsų ruošimos... Ai, kaip gerai! Kaip gerai pasisekė! susimąsto Bet... Bet... Kaip bus su pinigais? Kur aš gausiu be jo? Graibiau, graibiau kur galėdama, dabar priėjo prie to, kad niekas man nebeduoda, niekas nebeskolina susimąsto — reikės senį maldauti, reikės verkti, raudoti, alpti... Ką jau daryti: reikia, tai reikia! Toks jau mano likimas.
įbėga pasišiaušęs, supykęs, rėkdamas iš tolo
Na, ir kas, kas čia dabar dedasi?! Ras čia dedasi?! Sujudimas, sukrutimas visuose namuose, laksto visi kaip pasiutę! Laukan prie darbo niekas neina — o čia rugiai bira — pražūtis! Pražūtis!
pasikėlus artinasi prie jo, meilindamasi glosto jį
Nieko širdyte, nieko dūšyte 2 , nepyk, nesirūstink taip labai, aš liepiau... Ai... Mat... Yra čia toks reikalas... Reikalas...
Reikalas? Koks gi reikalas?
nedrąsiai
Atvažiuos pas mus keletas svečių... norėčiau juos žmoniškai priimti.
piktai