Jaunoji Lietuva

Bus jau metų apie 20, kaip atspausdinęs poemą „Tarp skausmų į garbę”, paleidau ją į žmones. Kritika kaip kritika: vieni ją šiek tiek pagyrė, kiti skaudžiai išpeikė. Su laiku patsai parsitikrinau, jog mano veikalas buvo tikrai menkutis ir buvau jo visai išsižadėjęs. Kai kurie man prielankūs 1 draugai ne kartą prašė, kad pataisęs savo poemą, atspausdinčiau ją antrą kartą, bet man buvo įkyru prisipažinti ją rašius. Ant galo 2 , bijodamas, kad kas jos neparspausdintų užrubežyj 3 senovės rūbuose ir be mano žinios, pasiėmiau ją taisyti: bet greit parsitikrinau, kad tai bergždžias darbas taisyti netikusį seną dalyką. Todėl tik vieną antrą mintį kai kur pasiskolinęs iš pirmosios poemos, parašiau bemaž visai naują, kurią štai garbiems skaitytojams paduodu į rankas, prašydamas, kad senąją visai užmirštų.
Villa St. Charles.
1907 m. liepos 25 d.
Kur šiandieną Jinai?
— Miega jos milžinai:
Po žemių jų ilsias krūtinė!
Kaip po audrų didžių.
Kad ant marių plačių
Užmiega vilnis paskutinė.
Kur garsinga šalis,
Varius savo vilnis
Lig Dono ir Marių Juodųjų?