Adomui Mickevičiui

Kentėtojau meilės, Karaliau poetų!
Tu milžino siela tėvynę mylėjai,
Aukodamas save liuosybės 1 idėjai,
Dainuodamas Lietuvą užmiršusiam svietui 2 .
Deja, pats po jungu 3 gyvenimo kietu,
Palaiminti laisve tautos negalėjai,
Bet misijos tavo tebėr 4 pasekėjai,
Jie dvasią įkūnys giesmių išauklėtų.
Garbė tau Lietuva, kad išdavei 5 vyrą,
Kuris ant milijonų širdžių 6 viešpatauja;
Kieno gi begirdim aukštybėse lyrą?
Tai žvaigždės pasėtos mūs 7 Genijaus sauja 8 .