Artojaus skundas

O, sielvartėli mano didžiausias!
Tai aš apleistas ant margo svieto 1 !
Tiek turiu kęsti vargo taip kieto,
Lyg už visus aš būčiau kalčiausias!
Pats anksti kėlęs pjaut einu pievas,
Pats taisau žagrę, pats ir akėju,
Prakaitą savo prie darbo lieju
Taip ve, kaip žmogui paliepė Dievas.
O vienok žemė taip menkai dera,
Kad ne už darbą man negrąžina,
Ir kiekviens triūsas susigaišina,
Rodos, Dievs davė ranką negerą.