Lietuvos tilto atsiminimai

Rugsėjis 1896 m.
Tik da niekad taip nebuvo su tuo parubežiu 2 , kaip šįmet. Sutraukė tokią daugybę parubežinių sargų, kad jau nesutelpa ant linijos ir dėl to turbūt bėga į Prūsų pusę. Štai neseniai pabėgo du. Vyresnysis — patyręs, kur jie prisilaiko, nujojo prikalbinėti, idant grįžtų. Kur tau grįš! Jau nė maskoliškai 3 nenori kalbėti. Trečiąjį pabėgėlį, tačiau draugai pagavo jau anoje pusėje ir už kojų pervilko per upę. Būtų prigėręs vargšas, jeigu nebūtų pasiskubinę vilkt — bijojo, mat, kad nesugriebtų jų prūsai ant savo kranto, į pagalbą gavo sargybos mokintus šunis. Šunės 4 , apicierai 5 ir prasti abieščikai 6 išvien gaudo kontrabandą. Smagi bendrystė.
Likite sveiki, rapukai 7 ?! Lik sveiks, šieneli! Ant sveikatos abiesčikams ir jų arkliams! Da kitąsyk abiešcikų buvo mažiau, o parubežiniai ūkininkai ne viską iš laukų suvalydavo, o dabar kas bus? O kas bus? Vogs da daugiaus ir drąsiau daužys kulbėmis 8 tuos, kurie pasikėsins ginti savo turtą. Kad maskolius vagia — anot vienos žydelkos 9 — tai ant to jis maskolius, bet ko jis da muša?
Užgynė vyrams ir merginoms paupiais dainuoti pabaigus darbą — sako negirdėt kontrabandos.
Galėtum manyt, kad iš tikro rūpi ne perleidimas per rubežių kontrabandos, kad jau nepereis ne duona adata. O čia ne. Juk jeigu rūpėtų neperleidimas tikros kontrabandos, tai toks abieščikų vyresnysis nebūtų galėjęs vidudienyje pergabent iš Prūsų pusės palmos 10 kelių metrų aukščio. Kitas vyresnysis nebūtų galėjęs taipogi vidudienyje persigabent siuvamąją mašiną su geležinėmis kojomis. Negalėtų pareit iš Prūsų gelumbė 11 apicierams ir abieščikams ir t.t.
Girdėjau šnekant, būk parubežiniai apicierai turi tiesą, ne tik gaudyti kontrabandą, bet ir gabent ją. Gali gabent netik patys, bet ir jų pačios 12 , vaikai ir giminės iki ketvirtos kartos iš tėvo pusės ir iki trečios iš pusės motinos. Vienok, nežinantiems tos tiesos, visgi papiktinimas. Kiekvienam gali ateit į galvą, kad ir tokia mintis: „Jeigu tu, bičiuli būdamas parubežio arkangelu taip begėdiškai velki kontrabandą, tai juk man ta nuodėmė labiau pritinka. Ko man neduodi vilkt? Tu paimi ant vieno sykio už kelias dešimtis rublių ir nieks nieko nesako. O tegul koks žmogelis paims kartūno už pusrublį, tai liepi jį pagaut, suduot randą daugiau ne kaip už dešimtis rublių ir užmokėt korą 13 . Kur gi tavo gėda? Tiesa, priežodis sako — jeigu maskolius turėtų gėdą, tai nebūtų maskolius.