SCENA IV

Kęstutis ir Butrimas

BUTRIMAS

susijudinęs

O kunigaikšti!

KĘSTUTIS

Butrime! Negerą

Lemia tas ūmas tavo sugrįžimas

Ir audrą dvasios išreiškiantis veidas.

BUTRIMAS

nusiminęs

Viešpat, žiūrėki! Štai sutrukęs šarvas,

Per kurį gėda ricieriaus matyti.

Viešpatie! Velyk nė neklauski manęs,

O išsyk galvą paliepk man nukirsti

Ir krauju gėdą uždengki nuo svieto!

Pavedei man tu Vilniaus apginimą.

O aš apreiškiu: kad Vilniaus netekom!

klaupia prieš Kęstutį, uždengdamas rankomis veidą. Kęstutis stovi valandėlę prislėgtas skaudaus įgūdžio

KĘSTUTIS

prikeldamas Butrimą, švelniai

Kelk, senas drauge! Ant mano krūtinės

Laisvai paverkk sau — gailestį palengvins;

Nusiminimą ašaros nutildys;

Kęstutis niekad neatnaujins jojo,

Išmėtinėdams, nes žino, kad tikras

Tarnas negali būt kaltas, nors Vilnius

Svetimiems šiandien į rankas pateko.

BUTRIMAS

Viešpatie! Velyk tu savo rūstybėj

Paspirtum mane, kaipo kokį niekšą;

Tavo gerumas man ypač skaudesnis,

Kad per nelaimę aš esmi prigavęs

Lūkestį tavo; nors čia mano kaltės

Nėra, tai betgi aš jaučiu krūtinėj

Lyg žalčių kokį kamuolį, matydams,

Kiek daug neteko puiki širdis tavo,

Nors taip greita ji pasigailėt kito.

KĘSTUTIS

Teisybė, smūgis baisus, jisai pakert

Lūkestį žemės, kurią gint žadėjau.

Bet, norint mūsų žvaigždė ir prigeso,

Ginsiesiu tolei, ik išteks⁴³ tvirtybės;

Tą, ką išplėšė mums per išdavimą,

Atgal atgriebsiu per spėką. Juk tave

Išdavė taip gi?

BUTRIMAS

Taip! Vaidylos darbas:

Vilniaus pilionis⁴⁴ gudriai prisitraukęs,

Su jais išvieno sukalbą padarė —

Užėjus nakčiai, atidarė patys

Vartus ir leido Jogailos kareivius.

Veltui da gynės mus maža saujelė

Prieš didžią spėką ir prieš išdavimą.

Turėjom trauktis, su kardo pagalba

Per minias jųjų skirdami sau kelią.

Vilniaus netekom!

KĘSTUTIS

Taip dievams patiko!

Gerai, kad žmones mūs nepalikai dar,

Pareigas savo teisingai išpildęs.

BUTRIMAS

O kunigaikšti! Mes čia daugiau nieko

Jau negalėjom. Bet tegul nelaimė

Ant mūs atkrypo, aš, nors apgalėtas,

Da su savimi belaisvius sustvėriau,

Tarp kurių teko ir pats išdavikas.

Vaidyla sugriebts kovoje — jis laukia,

Surištas pančiais, kunigaikščio sūdo⁴⁵.

Paskirk jam bausmę!

KĘSTUTIS

užsidegęs

Ta dvasia piktoji

Lietuvos žemės! Tiekkart nusidėjus,

Ir vėl sugauta jau ant išdavimo?

BUTRIMAS

Prieš tavo veidą tuoj jį pristatysiu.

KĘSTUTIS

Sunku! — Težūsta! ir su juo tedingsta

Parsidavimai, mels ir išdavimas!

Atvesk čion jį.

Butrimas išeina pro didžiąsias duris