Anna

(intuendo una tragedia). — Unni jti?!... Chi faciti?!...

Oraziu

(si volta e, accompagnandosi col gesto, esclama). — 'U 'mmazzu!...

Anna

(caccia un urlo disperato, gli corre incontro e, afferrandolo, convulsa, per un braccio). — No, no, ppi carità!.... Vi cunsumati!... Cunsumati du' famigghi!... Pinsati a 'dda criaturedda 'nnuccenti, ca sta durmennu!.... Ppi carità, ppi carità!... Mi jettu a li vostri pedi, cumpari!... (si china).

Oraziu

(sollevandola). — No, non aviti a fari chissu, cummari!... E 'o vostro picciriddu ci aviti a pinsari vui, non ci haiu a pinsari iu!...

Anna

(disperata) — Ma chi vuliti, di mia?...