O tu mokėjai mane tik paniekint.
užsidegdamas
Tu mano laimei stojai skersai kelią —
Apvilkai mane negarbe ir gėda —
Ir mano širdį mindžiojai po kojų —
Tai nė ne dyvai, jeigu dvasia mano
Galėj per tave darytis niekesnė.
su neapykanta
Nepkanta augo išvien su tavimi
Visko, kas buvo tiktai teisu, aukšta,