KĘSTUTIS

Ar, vaike, tu nori

Senelio širdį suvisai susilpnint?

Na tai jau, metęs šarvus ir karūną,

Imsiu kuodelį į drebančią ranką —

Nes aš per minkštas ricieriumi būti,

Arba valdovu.

eina prip didžiųjų durų ir prasidaręs šaukia.

Ar nėra nė vieno?

TARNAS