Kad atsisveikin ant amžių su viltim
Ir leidžias ten, kur jau nežiba žvaigždės;
Kad, pergyvenęs save, darbus savo,
Paminklu lieka kaltės ar nelaimių.
Toksai likimas, širdperšos73 baisybė,
Turi ir širdis, pripiltas rūstumo,
Priverst gailėtis...
MARĖ
Gailėtis nemoku.