KONRADAS

surikęs, puola Kęstučiui į glėbį

Tėve!

KĘSTUTIS

Sūneli!

KONRADAS

O! Tas vienas žodis

Nuims nuo manęs visą prakeikimą.

Glėbyje tavo vėl aušra sugrįžta,

Kuri žibėjo prie mano lopšelio.