Kęstutis

įeidamas

Viešpatie! radęs vienoj pilies salėj

Vokiečius šituos, du kryžiokų žalčius,

Atvedžiau. Rasi, likę šičia, tyko

Ir su Jogaila slapčia ved derybas.

Turėdams juodu dabar savo rankoj,

Gali per kančią išgriebti teisybę.

Nereik to, Butrim! Ne ricieriaus darbu

Kęstutis save nesutepė niekad: