Akermano tyrai1
Įplaukiau į erdvy bę sauso okeano;
Vežimas po žalumą braidžioja kaip luotas2:
Per banguojančias pievas, žiedais vainikuotas,
Irstaus3 tarp koralinių4 salučių bužano5 .
Jau blysta oras, niekur kelio nei kurhano6 ;
Stebiuos dangun7 : ten svinda debesys auksuotas,
Ten žvėrinės8 išaušęs vyzdis spinduliuotas...
Tai blizga Dniestras, kyla lempa Akermano!
Stokim!... Kaip tylu!... Gervės, girdžiu, oru plaukia.