Audra
Burės žlugo ir vairas tarp vandens kliokimo
Skęsta minios ramybė, slibinas sušuko;
Jau lynas paskutinis mareiviams1 ištrūko,
Saulė kruvinai leidžias ant nusiminimo.
Užkaukė vėtra; ant šlapių kalnų, kur muko
Kits per kitą iš marių bedugnės, mirimo
Genijus, begrūmodamas kardu įniršimo,
Lyg karžygys įbingęs2 mūsų laivop niūko.
Šitie pusgyviai merdi, anas delnus užlaužė,