Užaugo ant mastų dviejų,

Vieną koją tur arklinę,

O vėl kitą vanaginę.

— A Tvardauskas! Sveikas gyvas!

— Ko taip žiūrai? Ar tau dyvas6

Mefistofelį matyti?

Tik nenori jau caimti.

Juk žinai ant Kalno-Pliko

Surašas mudviejų liko

Ant jaučio odos padėtas,