Nemuno ieško su atida tvirta.
Ilgu lietuvei — lietuvių nereikia,
Nes jos širdelė svetimšaliui skirta.
Nemuns į glėbį Viliją pagavęs,
Neša į erdvą, kur gelmės ir uola,
Spaudžia širdingai meilužę prie savęs
Ir manų gylyj abudu prapuola.
Ir tu ateivio attolinta būsi,
Vargšė, lietuve, nuo gimtinės tavo
Ir užmiršimo vilnyje pražūsi.