Ogi mat lizde starkus pamiškėj klegena;
Ogi antys „pry! pry! pry!” priskridę į liūną;
Ogi kukutys61 klausia savo pačią62 , sūnų:
„Ką, ką, ką jums atnešti? Ką jūs kalbat niekus?
Ką, ką, ką, ką? Ar grūdus? Ar musias? Ar sliekus?”
Ogi mat gegutėlė dairos ir kėtojas:
Čia kūkuodama verkia, čia juokias kvatojas.
Skamba tik skamba miškas: čia volungė Jieva
Trotina:63 „Jieva, Jieva! Neganyk po pievą!”
Čia paupėj „ri-u! ri-u! ri-u!” tilvikas64 sušuko,