Matydavo kelmuotą apylinkėj žemę;

Kai stuobriai, sieksniais drūti, amžiais įrietėję73 ,

Valig kalbos senelių, parėjos kyšėję;

Iš kurių žymu buvę, kad girių čia snausta,

Tankus iš viršaus stogas viršūnėm suausta,

Ir netil pulkais meškos74 ir šernai perėta,

Bet tankumos’ tarp raistų ir žėbriai75 turėta!

O kur dabar šilelis, buvę miškai šventi,

Kažin kodėl senobėj visiškai išskinti.

Maž ir vierą76 įvedęs Jagiela77 išskynė,