Ir su žiedais skujuotų, lapuotų bežiedžių;
Tropnais89 vardais žiniuonys tuos medžius vadinę,
Visus auklėję žmonės, ne visus pažinę.
Tai toks miškas traukęsis per Lietuvos žemę;
Visi plotai žaliavę pavėne aptemę;
Visos buvę viršūnės vienybėn suspynę,
Kaip lietuvninkų širdys į vieną tėvynę.
O lietuviai su medžiais vis zgadoj90 gyvenę,
Jaunystėj pasižinę91 ir draugėj pasenę.
Lietuvninkas po urvus sausus laužus kūręs.