Linksmutės, gražiai auga, niekas joms nerūpi.
Čia kazlėkai pakrūmėms ant piemenų tako,
Tartum kupkeliai kniūpšti, kaip Mickevčius sako.
Čia nemunės22 iš kelmo, lepšiai tarp alksnyno;
Čia šalpionai23 tarp stuobrių dygsta iš skiedyno24 .
Čia musmirės raupuotos, veršakiai gleivėti,
Čia grybai ir šungrybiai vardais nežymėti;
Anei jų žmonės renka, anei žvėrys graužia,
Jėg bėgdami par mišką galvijai išlaužia,
Arba patys savaimi suglebę25 supūsta. —