— Kiek kitiems, sako, tiek ir man duokit.
— Gerai. Tai prašom į vidų.
Pasakė senis ir iškuprino pas žydą. Matė jis savo bėdą ir mislijo arielka ją užpilti: beveik kasdien pasigerdavo.
O namie raiboji gegelė136 nesava vaikščioja.
— Jonuti, širdele, pameski tn mus, pameski, neplėšyk man širdį!
Jis kepurę į ranką.
— Eisiu — sako — eisiu, į Nemuną pulsiu...
Ji jį už rankos.
— Ne, nereikia, nereikia arba paimki ir mane!
Liko abudu, apsikabino, tyli ir verkia.