— Na kur gi ne! Jau tu gana prilovininkavai! Šmuilos dukterims kraičius sukrovei; man visą galvą išėdei, tą smalą berydamas! Žinokis tu sau galą tu gauk!...
Pasakius tai Rožė užsikreipė į kitą pusę, pakišo nosį po patalais ir daugiaus ne žodžio netarė. Ir Dickus daugiau nieko nesakė, tiktai vienas sau vis protavo.
*
Jau tris metai suėjo, kaip Dickus lovininku; ir Tėberių vaitas prisakė savo valsčiaus16 šaltyšiams, idant kuo greičiausiai suragintų visą valsčių ant panedėlio17 ryto: reikia rinkti lovininką. Įsakytą dieną priešpiečiais susirinko visas valsčius.
Štrimas pas Šmuilą pasakė da kelis pamokslus, ir kaip visi jau stovėjo prieš kanceliarijos duris ir laukė rinkimų, beveik kiekvienas turėjo mintyse Štrimą.
Atėjo ir Dickus. Atsidarė durys, išėjo vaitas, ir prasidėjo rinkimai.
Pirmučiausiai vaitas paklausė, ar nepalikta Dickaus da ant trijų metų.
— Nenorime, nenorime! — visi pagavo rėkti.
Dickus to beveik nesitikėjo, kaip žinote, baisiai nusiminė, net piktumas jį paėmė.
Vaitas tuo tarpu pradėjo šaukti: