Bet džiaugsmas spindėjo ant veido.
Išbalęs kaip stabas jos tėvas stovėjo;
Jam užmirė lūpų balsai;
Kad Juozą paskui apkabinti norėjo,
Jau jo ten nebuvo visai!...
Šeštoji giesmė
Jau baigiasi ment raibos gegužės,
O ta po girias tebkukuoja;
Bet štai, kad lakštingala šūkaut pradės,
Raiboji užkimus dejuoja.