Jam, žino, taip laiko mažai;
Tik gailu, jog jo sveikata lyg kad nyksta;
Visur nori būti patsai.
*
„Ar žinote, vyrai, — atsiliepė Tumas —
Kaip galą šiandieną užmegsme?
Nušvis ir dėl Juozo gal veido tamsumas,
Ir savo krūtinę uždegsme;
Štai mūsų Maironis vėl giesmę sudėjo;
Jos žodžiai pajudins visas;