Štai pabaigė mokslą. Seniai kaip Marinės
Nematė, matyt nenorėjo.
Jau širdį užspaudė. Jaunos jo krūtinės
Jau skausmai užšalę tylėjo!
Ir ko gi belaukti, kad balsas vidaus
Taip aiškiai dabar jį vadina?
Pamint nenorėtų to balso gražaus,
Tai kas gi jį trukdo, baugina?
Jo vakar visi išsiskirstė draugai,
Ištroškę kariaut už tėvynę;