Nešiojo ir vartė pusnis.
Išskleidęs sparnus bėgo, kaukė žiemys,
Lyg vilkas tarp girių užklydęs;
Bet priešais jo eina stipresnis rytys92;
Raminas, iš tolo išvydęs.
Suglaudęs sparnus įsikasęs į sniegą,
Lyg vilkas pasotintas snaudžia;
Bet brolis — rytys — draugo ieško, nemiega,
Žvaigždės ant langų pirštais audžia.
Dangus kaip gražus! Tarp žvaigždžių isikirtę