Kaip linksma mums būtų, kad vėl kunigėlis
Pas mūsų tada atvažuotų!
Kad krinta ant vakaro ilgas šešėlis,
Gražiai čia dėl jo uždainuotų!
Ir ką išgirstų! Ko nieks negirdėjo,
Kas širdį uždegtų šalčiausią!”
*
Bet ką? To Anusė atdengt negalėjo,
Nors Vaičius taip prašė ir klausė.
Bet moterų būdas jautrus kaip širdis;