„Mat jis nežinotų dar jos!”
Paskui lyg nuraudo ir galvą nuleido...
Pakėlė... jai akys žibėjo!
Dvasia įkvėpimo užšvito ant veido,
O balsas skardžiai taip skambėjo:
*
Paliaukime96, broliai, vaitoti šiandieną!
Linksmybės teskrysta balsai!
Tegul jie pažadina širdį kiekvieną
Ir pakelia dvasią aukštai!