Ir prašė nuo Viešpaties apdaro kito
Ir laukus ir girias užimąs.
Numetus ledus nusidžiugus Venta
Banguoja, bučiuoja krantus;
Ją sveikina paukščių linksminga byla
Ir arti išėjęs žmogus.
Velykos, velykos! Kas jūsų nelaukė,
Kaip kūdikis margo kiaušinio?
Rods, šįmet jų laikas toli nusitraukė:
Gal rūbo neteko žieminio.