Ir valandos bešnekant bėgo.
Valandrodis mušti pradėjo devynias;
Ir akys ilgėjosi miego.
*
„Sesute! Šiandieną mane pavaduok! —
Atsiliepė Juozas ant galo —
Paimk Duonelaitį ir mums paskanduok,
Kad kas neužmigtų prie stalo.
Man tinka tas prūsas-poetas garsingas,
Kurs Lietuvą būriškai100 gyrė;