Apkals be širdies kietą lovą ledais;
Be žado už mirstė apšalę!
Bet aš purenau juk ne veltu žemes
Ir grūdą žegnodamas sėjau:
Saulutė užšils, rausvą diegą105 išves!
Ir pėdas sau riši, pjovėjau!
*
Šventa Lietuva, žeme mano tėvų!
Brangesnė už varpų laukus,
Prigėrus ne prakaito, — kaulų, kraujų!