Laurynas visiems netikėtai padarė:
Juk atsiuntė knygą tik vieną”.
Motiejus lyg pykti ant karto norėjo,
Taip Tumo prigautas skaudžiai;
Bet ką? Neišrasi juk spąstų ant vėjo...
Jis vėjo pagautas seniai.
Įėjo į vidų ir Tumas tuojau
Jam padavė knygą nuo stalo.
„Tau veido dangus apsiniaukė, matau,
Skaityk, gal nušvis nors prie galo!”