Pakėlę taip jau ant Motiejaus akis,
Žiūrėjo, koksai spindulys
Ant veido to skeptiško, šalto užšvis?
Ir ką jau paskui besakys?
Tylėjo visi, o Anusė tikrai
Mokėjo skanduoti eiles;
Poeto grąžiai sumastyti sapnai
Graudino jų širdis jautrias.
Pirmoji giesmė jiems prabėgo žaibu,
Ir siūlo tolesnio ilgėjos;