Juk šviečia tik deganti žvakė!...
Marinė neskundžias: ją sakant girdėjau,
Kad mūsų apleido šalis:
Man laimės gana - didį vyrą mylėjau,
Kurs švies man žvaigžde par naktis!
Nors žemiškas kelias ir jo, ir manęs
Suvest niekados negalės,
Vienog nors giesmė gal kada mus suves,
Ir bus man gana tos garbės!”
*