Ko veidas staigiai taip nubalo?
Mačiau, jog ir Juozas tą valčių28 pamėgo.
Bet to neužmiršk niekados:
Tarp jo ir tavęs begalinės prabėgo,
Ir jį išvaryk iš galvos!”
*
Marinė, per muziką skausmą išliejus,
Tylėjo kalbos lyg pristygus;
Atsiliepe vienas tik brolis Motiejus,
Kurs gynė, jog žmonės — vis lygūs.