Vilaitis jau suktis į kairę ketino,
Kur buvo būriai retesni,
Bet Glinskutės jį mat iš tolo pažino
Ir šaukė meiliai akimi.
Ten laukė Laurynas, Motiejus, Marinė;
Aplenkti juos buvo sunku,
Ir Juozas, užšaldęs sau karštą krūtinę,
Paslinko prie jų pamažu.
Pasveikino juos, kaip mokino Juška,
Bet lūpų drebėjo kraštai;