Užklydo, kur taip nenorėjo”.
„Mes laukėme tamstos — pratarius Marinė,
Nuo Juozo neleido akių —
Tetušis apsirgo, namai nusiminę!...
Gal tamstos n’aplenksite jų!”
*
Vilaitis, akis ant Lauryno pakėlęs,
Lyg prašė pagalbos greitos;
Ant galo atsakė: „Kad jau po nedėlės40...
Jau ryt mūsų Kaunas ieškos!