Sau rūtomis pina kasas:
Kad pradalges43 grebia, graudžiai uždainuoja,
Bet širdį jų kas besupras?
Ir eina tos dainos par Lietuvą mūsų,
Kaip Nemuno aukso vilnis!
Joms atliepia balsas nuo Kuršo ir Prūsų!
Tų klausos nutilus naktis!
Kaip rausta jurginai, ir rūtos žaliuoja,
Ir pina Dubysos krantus,
Taip žydžia44 lietuvės, bet liūdnai dainuoja,