Vaikiną Juška pamylėjo:
Jo neštas tai buvo sūnus po krikštu;
Jam pradžią ir mokslo jis dėjo.
Kad jaunas pavasaris pynė žiedais
Kirkšnovės54 pakalnes žalias,
Vaikai kartu puošės vainikais rausvais
Ir dainas ryliavo55 skardžias.
Paskui pargabeno Juška iš Rygos
Seniuką mokinti vaikus;
Nebuvo vilties iš sūnų jam didžios,