Jog ji tai bajoro duktė;
Ir tarpas tarp Juozo ir jo pamažu
Jau skverbės, lyg kad kirmėlė.
Vilaitis į šeštąją kliasą įstojo,
Į kunigus eiti tikėjos;
Matušė iš džiaugsmo nemigo, raudojo;
Pats Juozas sutono ilgėjos.
Bet senis Juška jau suprato tada,
Jog Juozas daug žada vilties;
Kalbėjo tėvams, jog sūnaus jo galva,