Kas širdį suprastų ant žemės kada?
Ji mainos, kaip oras nuo vėjo;
Bet eina prieš vėją, ne taip kaip banga:
Ji audras žaibus numylėjo.
Širdis be karionės nemoka mylėti:
Jai kliūtys — druska ant ugnies;
Kur lengva mylėti, nereikia kentėti,
Ten rankos jinai neišties.
Dabar, kad jau taip neužilgai pastoti
Į kunigus Juozas turėjo,