Iš ašarų trečias naudos!...
Kad debesys bėga, dangus kad aptemęs;
Žolelė sau laukia rasos...
Vienog ąžuolai iš po audros žaliuos,
Dangus mėlynasis nušvis,
Žolelė per kaitrą nuvytus pajuos,
Rasos nesulaukus pakris!
Kas skausmų be miego naktims nepažino,
Kas nesliepė ašarų savo,
Kas savo širdies sopuliais nemarino,