Simeiso divas1
Tenai, kur Krymo Simeis2 akyvas3,
Iškėlęs galvą, žiūri į Euksiną;
Tenai, kur marios, lyg sidabras gyvas,
Tolydžio kruta, vilnimis masina4;
Tenai didžiulė tvyla5 uola — Divas.
Jį bangos graužia, vėsulai6 skandina,
Tačiau bestovi tvirtas- amžinyvas7,
Lyg Kaf-kalnynas, kurį Dievai gina.
Sonetai, jūs tai esat tas paminklas!