Tai tu taip! Nežmoniškais keliais! užmodamas botkočiu Aš tau parodysiu! Galvą perskelsiu!
ANTANAS
atšoka persigandęs, stovi nusiminęs
ARVIDAS
už šalinių durų
Kas ten?! Kas ten?! O, Viešpatie! pasirodo tarpduryje vienuose marškiniuose, bestumdamas pro duris Juliją Kas čia darosi, ar velniai užsėdo! Kas čia, iš kur? Buvau vienas, o dabar, pandze, saugok, Dieve, atsiradau...
ūmai grįžta
BARBORA
rodydama į užpeckį
Ir Ragaišienė čia...