DAUNORAS
muilindamas smakrą
Pas mane, vadinasi, jau visad taip: gerai, tai gerai, o ne — tai minėk. Taip ir su tais bajorpalaikiais! Daviau sau žodį nesėbrauti su jais ir po visam. pradeda skusti barzdą Ne tik ką nenoriu mislyt24 apie dukters išdavimą, bet, vadinasi, ir kumelės jiems neparduočiau.
JULIJA
įneša garuojantį bliūdą25, pastato jį ant stalelio prie durų, dėsto šaukštus, neramiai žvalgydamasi.
Jau galima ir valgyt.... Ant karštos bulvienės ir svečių sulaukėm.
BARBORA
Kokių svečių?
JULIJA
Abu Arvidų atkako — negražu tik, niekas neišėjo sutikti.